išbrūžuoti — išbrūžúoti vksm. Išbrūžúoti grindi̇̀s su šẽpečiu … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apibrūžuoti — tr. 1. kiek apibraukyti: Apibrūžavo su kojom grindis Pn. | refl.: Nuo lenciūgo žievė [medžio] apsibrūžãvus Gs. 2. kiek paminkštinti: Jis apibrūžuoja pantį kiek ir meta Kp. brūžuoti; apibrūžuoti; atbrūžuoti; įbrūžuoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atbrūžuoti — tr. atšipinti brūžuojant: Tep bezyruodamas, ma[n] peilį atbrūžuosi! Gs. | refl.: Kietas šiemet akėjimas – akėčios atsibrūžuoja Jnšk. brūžuoti; apibrūžuoti; atbrūžuoti; įbrūžuoti; išbrūžuoti; nubrūžuoti; pabrūžuoti; … Dictionary of the Lithuanian Language
brūžuoti — brūžuoti, uoja, ãvo 1. tr. braukyti kuo šiurkščiu, trinti, trynioti, brūžinti: Pataisyk pavalkus, arkliams šonus brūžuoja Btg. Mišku važiuojant, žabai brūžãvo ratų šonus Jž. | refl.: Du medžiu brūžuojasi, žmonys mano, kad dūšelės dejuo[ja] Kl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbrūžavimas — 1 išbrūžãvimas sm. (1) → išbrūžuoti 2: Išbrūžãvimai tavo pančių – nebėr nė spalelio! Kp. brūžavimas; išbrūžavimas; nubrūžavimas; pabrūžavimas; prabružavimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išbrūžinti — 1. tr. ištrinti, išbrūžuoti: Drabužiai išskalbti ir išdžiovinti, reik tik išbrūžinti (iškočioti) Kltn. Išbrūžink tą kertę su šluota Lnkv. Virvė reikia gerai išbrùžinti, kad ji būtų lygi Rmš. 2. refl. praleisti (laiką) besibrūžinant,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbrūžkuoti — tr. 1. Varn ištrinti, išbrūžuoti: Nuvijęs pantį, gerai aną išbrūžkuok, kad neliktų spalių Up. | refl.: Siūlas besiuvant išsibrūžkuoja Ds. 2. išlyginti brūžkomis, išmogliuoti: Skalbinius prieš laidymą reikia išbrūžkuoti rš. brūžkuoti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbrūžėti — žr. išbrūžuoti: Išbrūžėjau šniūrą, kad slidesnis būtų Ml. brūžėti; išbrūžėti; pabrūžėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išdebliuoti — ×išdebliuoti tr. ištrinti, išbrūžuoti: Tau stori nauji marškiniai skūrą išdebliuõs, t. y. ištrins J. debliuoti; išdebliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
ištrinti — ištrìnti, ištrìna (ìštrena), ištrynė tr. K, Š, Rtr, KŽ; Q63, R, MŽ, M, L 1. Klt trinant ištepti: Svogūnu ìštrini duonkubilį, ka skonis jau būtų Šln. Akmenim diečką kopūstam iššutina, medum ìštrina Klt. Ištrìnti grindis vašku DŽ1. Degutu… … Dictionary of the Lithuanian Language
